Kalbos gramatinį taisyklingumą lavinantys žaidimai
„Vienas, du – aš kalbu“ – tai 10 smagių kalbos ugdymo žaidimų, skirtų 3–7 metų vaikams, padedančių mokytis derinti žodžius ir kurti taisyklingus sakinius.
Žaisdamas šiuo žaidimus vaikas mokosi įvardyti objektus, skirti vienaskaitą ir daugiskaitą, derinti daiktavardžius su skaitvardžiais bei kurti vis ilgesnius ir taisyklingesnius sakinius. Tą patį žaidimą galima žaisti su skirtingomis temomis, todėl plečiasi vaiko žodynas, o žaidimas ilgai išlieka įdomus!
Žaidžiant šiuos „Šneku kalbu“ kalbą lavinančius žaidimus vaikas mokosi:
Žaidimai padeda vaikui pereiti nuo pavienių žodžių prie pilnesnių sakinių ir ugdo sėkmingam mokymuisi svarbius kalbinius gebėjimus.
Žaidimai skirti 3–7 metų vaikams:
Priemonė tinka naudoti namuose, darželyje ar specialisto kabinete.
Žaidimus galima žaisti dviese arba nedidelėje iki 6 vaikų grupėje. Žaisdamas kartu su kitais vaikas mokosi laikytis taisyklių, klausytis, sulaukti savo eilės, aktyviai dalyvauti pokalbyje ir drąsiau reikšti mintis.
Kalbą lavinanti priemonė „Vienas, du - aš kalbu“
| 5 star | 100% | |
| 4 star | 0% | |
| 3 star | 0% | |
| 2 star | 0% | |
| 1 star | 0% |
Žaidimus išbandėme su 5,5 metų dukra. Lengvesni žaidimai jai buvo per paprasti, bet sudėtingesni labai įtraukė. Labiausiai patiko „Sugalvok sakinį“ - pradėjome nuo paprastų sakinių, o dukra greitai ėmė kurti ilgesnes istorijas ir pasakojimus. Vieno prisėdimo metu žaidėme beveik valandą. Taisyklės buvo aiškios, dukra pati jas persiskaitė. Kortelės su užrašais taip pat pasirodė labai naudingos vaikui, kuris jau domisi raidėmis ir skaitymu.
Labiausiai patiko žaidimai, kuriuose galėjome žaisti kartu. Kai įsitraukdavau ir aš, sūnui buvo daug įdomiau. Jis priėmė veiklą kaip žaidimą, o ne kaip užduotį. Žaidimai lavina ne tik kalbą, bet ir vaizduotę, skatina bendravimą su tėvais ir padeda vaikui natūraliai mokytis taisyklingiau derinti žodžius. Ačiū!
Žaidimus išbandėme su savo trejų metų sūnumi, kuris dar nekalba laisvai. Man labai patiko, kad taisyklės aiškios, o pačios užduotys duoda daug idėjų, kaip kalbą lavinti ne tik su kortelėmis, bet ir kasdienėse situacijose. Jaučiasi, kad priemonė gali augti kartu su vaiku. Dabar pradedame nuo lengvesnių užduočių, o vėliau galėsime pereiti prie sudėtingesnių.
Padeda vaikui pereiti nuo pavienių žodžių prie sakinių
Žaidimuose vaikas mokosi ne tik įvardyti objektus, bet ir jungti žodžius į pilnesnius sakinius.
Moko taisyklingiau derinti žodžius
Vaikas žaisdamas mokosi vartoti „vienas“, „viena“, „du“, „dvi“, skirti vienaskaitą ir daugiskaitą, derinti skaitvardžius su daiktavardžiais.
Plečia žodyną per vaikui artimas temas
Žaidimuose naudojamos temos iš vaiko kasdienybės: gyvūnai, vaisiai ir daržovės, transportas, virtuvė, naminiai gyvūnai ir vaiko kasdieniai daiktai.
Ilgai išlieka įdomus
Tą patį žaidimą galima žaisti su skirtingomis temomis, todėl keičiasi žodynas, o vaikas vis iš naujo įsitraukia į žaidimą.
Lavina pasakojimo įgūdžius
Vaikas mokosi apibūdinti, ką mato, kurti sakinius, atsakyti pilnesne fraze ir palaipsniui kalbėti nuosekliau.
Stiprina mokyklai svarbius kalbos gebėjimus
Žaidimai lavina dėmesį, atmintį, mąstymą, kalbinį pasitikėjimą ir gebėjimą aiškiau pasakyti mintį.
Tinka žaisti dviese ar grupėje
Žaidžiant kartu vaikai mokosi klausytis, sulaukti savo eilės, reaguoti į kitų kalbą ir drąsiau kalbėti patys.
Tinka įvairaus kalbinio lygio vaikams
Galima pradėti nuo paprastesnių žaidimų ir palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių užduočių.
Pasiruošusiems žengti dar didesnį žingsnį vaiko kalbos lavinimo kelyje, sukūrėme rinkinius. Šią priemonę galite įsigyti kartu su kitomis priemonėmis už mažesnę kainą. Nuolaidos nesumuojamos.
Pilnas „Šneku kalbu“ priemonių rinkinys nuosekliam kalbos lavinimui namuose. Jis padės tėvams geriau suprasti vaiko kalbos raidą, o vaikui – lavinti girdimąjį suvokimą, artikuliaciją, žodyną, sakinius, gramatikos įgūdžius ir gebėjimus, kurie svarbūs ruošiantis mokyklai. (Nuolaidos nesumuojamos)
Temos:
Kortelės sunumeruotos nuo 1 iki 24 pagal žodžių sudėtingumą. Kiekvienoje kortelėje pavaizduota po vieną ir du vaikui pažįstamus objektus. Žaidžiant vaikas įvardins vienaskaita arba daugiskaita įvairius žodžius ir taip mokysis juos derinti tarpusavyje.
Kalbos gramatinis taisyklingumas – tai gebėjimas taisyklingai vartoti žodžių formas, derinti jas tarpusavyje ir sudaryti aiškius sakinius.
Vaikas gali žinoti daug žodžių, bet jam vis dar gali būti sunku juos taisyklingai sujungti: parinkti tinkamą žodžio formą, suderinti skaičių, giminę ar linksnį, pasakyti ne vieną žodį, o pilnesnį sakinį.
Šie žaidimai padeda vaikui mokytis tai daryti žaidžiant – įvardijant, kartojant, lyginant, jungiant žodžius ir kuriant sakinius.
Ne. Skaitvardžių derinimas yra pamatinis šios priemonės žaidimų principas, nuo kurio pradedama. Vaikas kortelėse mato vieną arba du objektus, todėl natūraliai mokosi pastebėti kiekį, įvardinti objektą ir suderinti žodžius tarpusavyje: viena katė, du šunys, vienas obuolys, dvi mašinos.
Mažesniems vaikams tai yra svarbus kalbinis žingsnis. Vėliau žaidimai palaipsniui sudėtingėja: vaikas mokosi vartoti ilgesnes frazes, kurti sakinius, apibūdinti, lyginti, grupuoti ir atsakyti pilnesne mintimi.
Tad skaitvardžių derinimas čia nėra galutinis tikslas. Tai pradinis žingsnis, nuo kurio keliaujama link platesnio kalbos gramatiškumo, frazių ir sakinių lavinimo.
Žaidimai skirti 3–7 metų vaikams. Tačiau svarbu žiūrėti ne tik į vaiko amžių, bet ir į jo kalbos lygį. Jei vaikui dar sunku kalbėti sakiniais, galima pradėti nuo lengvesnių žaidimų.
Renkantis žaidimus svarbus kriterijus yra ne vaiko amžius, o vaiko kalbos etapai, nes dvejų metų vaikai labai skiriasi. Ši priemonė labiausiai tinka vaikams, kurie jau pradeda jungti žodžius į trumpus sakinius arba aktyviai to mokosi. Jei vaikas jau gali pasakyti, pavyzdžiui, „mama duok“ , „noriu sulčių“, „viena mašina“, „didelis kamuolys“ ar bent bando įvardyti paveikslėlius, šią priemonę jau galima pradėti naudoti. Žaidimus visuomet galima pritaikyti pagal vaiko gebėjimus – iš pradžių tiesiog mokytis įvardyti paveikslėlius, vėliau skirti vieną ir du objektus, o tik po to pereiti prie žodžių derinimo ir sakinių kūrimo.
Jei vaikui dar tik 2 metai ir jis kalba pavieniais žodžiais, priemonė taip pat gali būti naudinga, tik reikėtų pradėti nuo pačių paprasčiausių užduočių, nekelti tikslo iš karto taisyklingai vartoti vienaskaitą ir daugiskaitą. Svarbiausia, kad žaidimas teiktų džiaugsmą ir skatintų vaiką kalbėti.
Taip. Rinkinys tinka vaikams, kuriems reikia paskatinimo pradėti kalbėti. Pradėti galima nuo lengvesnių žaidimų, kuriuose vaikas pirmiausia mokosi atpažinti, parodyti ir įvardyti objektus.
Taip. Jei vaikas jau kalba sakiniais, žaidimai gali padėti tikslingai plėtoti kalbą: derinti žodžius, vartoti tikslesnes formas, pasakoti, apibūdinti objektus ir kurti ilgesnius sakinius.
Taip. Žaidimai tinka žaisti dviese ar grupėje. Žaidžiant kartu vaikai mokosi klausytis, sulaukti savo eilės, reaguoti į kitų kalbą ir kalbėti patys.
Taip. Priemonė tinka naudoti namuose, darželyje ar specialisto kabinete. Žaidimai turi aiškias taisykles, skirtingus sudėtingumo lygius ir rekomendacijas, kaip juos lengvinti ar sunkinti.
Papildomų priemonių reikės tik dviem žaidimams: viename naudosite kauliuką, akmenuką ar kitą smulkų daiktą, kurį reikės ridenti per korteles, o kitame pasiruošti reikės netikrų pinigų – žetonų, popieriaus lapelių ar panašių priemonių. Visas šias priemones nesunkiai rasite namuose. Likusiems žaidimams jokių papildomų priemonių nereikės.
Žaidimai padeda stiprinti mokyklai svarbius kalbos gebėjimus: dėmesį, klausymą, žodyno plėtimą, sakinių formulavimą, pasakojimą ir gebėjimą aiškiau pasakyti mintį.
Taip. Priemonė tinka įvairaus kalbinio lygio vaikams, taip pat vaikams, kuriems kalbėti sekasi sunkiau. Tokiu atveju svarbu pradėti nuo lengvesnių žaidimų, žaisti ramiai ir pateikti aiškų pavyzdį.
„Esu logopedė, specialioji pedagogė, edukologijos magistrė ir mokymo priemonių kūrėja. Beveik tris dešimtmečius dirbdama su vaikais mačiau, kaip svarbu laiku pastebėti vaiko stiprybes, suprasti jo sunkumus ir parinkti pagalbą, kuri iš tiesų veikia kasdienybėje. Mano logopedinė ir specialiojo ugdymo patirtis padeda kurti užduotis, kurios vaikui yra aiškios, įtraukiančios ir prasmingos, o tėvams – lengvai suprantamos ir pritaikomos namuose. Tikiu, kad kiekvienas vaikas turi savą kelią, o tinkamai parinktos veiklos gali padėti jam drąsiau kalbėti, mokytis ir atsiskleisti.“
Mano visas profesinis kelias sukasi apie tai, kas svarbiausia – vaikus, jų galimybes augti, mokytis ir atrasti savo stiprybes.
1997 m. baigiau Šiaulių pedagoginį institutą ir įgijau specialiojo pedagogo bei logopedo kvalifikaciją. Vėliau studijas tęsiau Šiaulių universitete, kur 2001 m. įgijau socialinių mokslų (edukologijos) magistro laipsnį.
Nuo 1997 metų dirbu švietimo pagalbos srityje. Per šį laiką teko dirbti su labai skirtingais vaikais – nuo pačių mažiausių darželinukų iki dešimtokų. Mano profesinėje praktikoje buvo vaikų, turinčių regos negalią, judesio ir padėties sutrikimų, intelekto sutrikimų, kalbos ir komunikacijos sunkumų, mikčiojimo, skaitymo ir rašymo sutrikimų bei kitų specialiųjų ugdymosi poreikių.
Dirbau įvairiose ugdymo įstaigose – lopšelyje-darželyje, bendrojo ugdymo mokykloje, specialiojoje mokykloje, Švietimo pagalbos tarnyboje. Ši patirtis leido pažinti vaiko ugdymą iš skirtingų perspektyvų ir sukaupti daug praktinių žinių apie tai, kas iš tiesų veikia kasdienėje pagalboje vaikui.
Didelę savo profesinės veiklos dalį skyriau vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimui. Esu įsitikinusi, kad svarbiausia ne diagnozė. Diagnozė neapibrėžia vaiko galimybių ir nepakeičia jo esmės. Svarbiausias visada yra pats vaikas, jo stiprybės, poreikiai ir tinkamai parinkta pagalba.
Per 29 darbo metus perskaičiau daugybę paskaitų, vedžiau seminarus pedagogams ir tėvams, dalyvavau šimtuose kvalifikacijos tobulinimo renginių, konferencijų, mokymų bei kūrybinių dirbtuvių. Esu publikavusi straipsnių spaudoje, nuolat domiuosi švietimo naujovėmis ir kuriu praktines ugdymo priemones, kurios padeda vaikams mokytis lengviau, įdomiau ir efektyviau.
Profesiniame kelyje teko išbandyti ir vadovaujančias pareigas – vadovavau švietimo pagalbos įstaigai. Ši patirtis dar labiau praplėtė mano supratimą apie pagalbos vaikui sistemą ir bendradarbiavimo svarbą.
Esu žemaitė – gimiau ir augau Žemaitijoje. Galbūt todėl man būdingas atkaklumas ir užsispyrimas. Jei imuosi darbo, siekiu jį atlikti kokybiškai ir iki galo. Esu drąsi priimti naujus iššūkius, mėgstu kurti, ieškoti sprendimų ir įgyvendinti idėjas. Būtent šios savybės paskatino mane prisijungti prie Šneku kalbu ir kurti mokomąsias priemones, kurios gimsta ne iš teorijos, o iš daugelio metų praktikos dirbant su vaikais.
Kiekviena mano sukurta priemonė yra išbandyta realiose ugdymo situacijose, todėl kuriama ne tam, kad gražiai atrodytų lentynoje, o tam, kad iš tiesų padėtų vaikui kalbėti, suprasti, mokytis ir augti.