Kaip padėti vaikui kalbėti taisyklingai?

Turbūt kiekvienas iš mūsų su meile prisimename pirmuosius savo vaiko žodžius. Jie – ne tik mieli ir juokingi, bet ir nepaprastai svarbūs – tai pradžia kelionės, kuri vadinama kalbos raida. O ši kelionė, kaip pabrėžia ir kalbos ugdymo specialistai, labiausiai priklauso nuo… tėvų.

„Kalba savaime neišsivysto. Ją vaikas išmoksta bendraudamas su suaugusiais, pamėgdžiodamas juos ir jų padedamas“, – rašė kalbininkas J. Unčiurys dar 1988 m. Tai nepaseno ir šiandien – tai patvirtina ir naujausi tyrimai.

Kodėl svarbu kalbėti su vaikais nuo pirmųjų dienų?

Jau kūdikystėje vaiko smegenys yra tarsi „kalbos kempinėlė“. Kuo daugiau su vaiku kalbame, dainuojame, pasakojame, tuo daugiau jis „pasigauna“, net jei dar pats nekalba. Būtent tėvų kalba formuoja pagrindą būsimiems žodžiams, sakiniams ir net skaitymo gebėjimams.

Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, su kuriais daug kalbama pirmuosius trejus gyvenimo metus, turi iki 30 milijonų daugiau žodžių patirties nei jų bendraamžiai, su kuriais bendrauta mažiau (Hart & Risley, 1995).

Šeima – pirmoji kalbos mokykla

Kalbos lavėjimo pagrindas – emociškai saugi aplinka, kupina žaidimų, pasakų, pokalbių.

Jei šio bendravimo trūksta, vaiko kalbos raida gali sulėtėti: žodynas auga lėčiau, kalbėjimas būna mažiau aktyvus. Nors darželio vaidmuo svarbus, šeima turi stipriausią įtaką vaiko emociniam, pažintiniam ir kalbiniam vystymuisi.

Tyrimai atskleidžia, kad šeimos vaidmuo ankstyvoje vaikystėje yra reikšmingesnis nei ugdymo įstaigų (National Institute of Child Health and Human Development, 2006).

Kaip vystosi kalba – kada pradėti rūpintis?

Kalbos raida turi natūralų ritmą, tačiau tam tikrais amžiaus tarpsniais tėvams svarbu atidžiau stebėti, kaip vaikas bendrauja, ką supranta ir kaip reiškia savo mintis. Kuo anksčiau pastebime sunkumus – tuo efektyviau galime padėti vaikui.

 1–2 metų vaikas: pradžia – supratimas ir pirmieji žodžiai

Pirmieji gyvenimo metai – tai pasiruošimo kalbai etapas. Vaikas dar gali nekalbėti aiškiai, bet aktyviai kaupia informaciją: stebi suaugusiųjų veidus, klauso balsų, reaguoja į intonaciją. Apie 12 mėnesių vaikai pradeda tarti pirmuosius sąmoningus žodžius – dažniausiai tai „mama“, „tėtis“, „ne“, „du“, „am“ ir pan.

1 metų vaikui būdinga:

• Supranta paprastas frazes („duok“, „ateik“, „negalima“).
• Dažnai rodo pirštuku, kad parodytų, ką nori pasakyti.
• Mėgdžioja aplinkinių veiksmus ir garsus.
• Gali tarti 1–3 žodžius.
• Reaguoja į savo vardą.

1,5 metų vaikui (18 mėn.):

• Žodynas sparčiai plečiasi – gali tarti apie 10–20 žodžių.
• Pradeda jungti žodį su veiksmu (pvz.: „amam“ – reiškia valgyti).
• Dažnai bando pakartoti paskutinį girdėtą žodį.
• Parodo savo kūno dalis.

2 metų vaikui:

• Taria 50 ar daugiau žodžių.
• Pradeda jungti 2 žodžius į frazes („du pieno“, „mama ateik“).
• Supranta ir įvykdo paprastas 1-2 dalių užduotis („parodyk didelį lapą; paduok kamuolį man, o tėčiui mašiną“).
• Pradeda naudoti asmeninius įvardžius: „aš“, „man“, „mano“.

Jei 2 metų vaikas nesako bent 50 žodžių ar nekuria dviejų žodžių frazių – rekomenduojama pasitarti su logopedu.

3 metų vaikas

Turėtų būti suprantamas ne tik šeimos nariams, bet ir kitiems suaugusiesiems.

• Taria daugumą garsų, nors dar gali švepluoti.
• Jei garsus [s, z] taria kišdamas liežuvį tarp dantų arba keičia į [t, d], jeigu netaria garsų [k, g] – verta pasitarti su specialistu.
• Kalba 3–4 žodžių sakiniais, pradeda vartoti klausimus („kas čia?“, „kur?“, “kodėl”).
• Žaidžia vaizduotės žaidimus, apibūdina veiksmus.

4 metų vaikas

• Pradeda taisyklingai tarti garsus [š, ž], bent jau gebėti ištarti juos pavieniui ar skiemenyse.
• Gali vartoti ilgus sakinius, suprasti paprastus pokalbius.

Jei garsus [b, d, g] keičia į [p, t, k], tai signalas pasitikrinti kalbos raidą.

5 metų vaikas

• Kalba turėtų būti visiškai aiški ir sklandi.
• Vaikas jau privalo tarti sudėtingesnius lietuvių kalbos garsus: [č, dž, ch, f, r].
• Geba taisyklingai suderinti žodžių galūnes, laikus, vartoja įvairius prielinksnius.

6 metų vaikas

• Taisyklingai vartoja ilgesnius ir sudėtingesnius sakinius.
• Paaiškina žodžių reikšmes, grupuoja objektus į kategorijas („transportas“, „vaisiai“, „drabužiai“).
• Sugeba kalbėti nuosekliai, pasakoti patirtus įvykius ar pasakas.

Svarbu: Kalbos raida – tai ne tik kalbėjimas. Tai ir supratimas, gestai, mimika, dėmesys, žvilgsnio sekimas, reakcija į kalbą. Jei 1–2 metų vaikas mažai reaguoja į aplinką, nesidomi garsais, nekartoja ar nesupranta kalbos – tai taip pat ženklas pasitarti su specialistais.

Anksti išmokta taisyklinga tartis mažina skaitymo, rašymo bei mokymosi sunkumų riziką pradinėse klasėse (Snowling & Hulme, 2011).

 

Kaip skatinti taisyklingą kalbėjimą namuose?

• Nekartokite šveplavimo – nors tai gali atrodyti žavu, bet tik painioja vaiką. Geriau kartokite taisyklingą žodį aiškiai, neskubėdami.
• Artikuliacijos žaidimai – pūskite žvakes, burbulus, laižykite jogurtą nuo lūpų – visa tai stiprina kalbai svarbius raumenis.
• Skatinkite naujus pojūčius – lieskite paviršius, lipdykite, ragaukite. Tai ugdo ir žodyną, ir supratimą.
• Skaitykite pasakas – garsinis skaitymas ugdo kalbos ritmą, žodyną ir vaizduotę.
• Naudokite pirštukų žaidimus – smulkioji motorika tiesiogiai susijusi su kalbos centrais smegenyse.

Tyrimai rodo, kad smulkiosios motorikos lavinimas teigiamai veikia kalbos raidos eigą (Iverson, 2010).

Ką daryti, jei kalba nesklandžiai vystosi?

Jeigu pastebite, kad vaikas kalba netaisyklingai, neskubėkite nerimauti, bet neatidėliokite pasitarimo su logopedu. Logopedas padės išsiaiškinti, ar raida atitinka normą, ir pritaikys konkrečius pratimus.

Nepamirškite – logopediniai užsiėmimai veiksmingiausi, kai tėvai aktyviai bendradarbiauja.

Vaiko kalbos raida – tai mūsų bendras darbas

Kalba – tai ne tik garsai ir žodžiai. Tai būdas pažinti pasaulį, reikšti mintis, kurti ryšius su kitais. Kai padedame vaikui išmokti kalbėti taisyklingai, padedame jam ir tapti drąsesniu, savarankiškesniu, laimingesniu žmogumi.

 

Tėvams – iš širdies ❤️ 

Brangūs tėveliai, Jūsų kasdieniai pokalbiai, šypsenos, pasakos ir net juokingi vaikiški žodeliai – tai pamatai vaiko kalbai ir visam gyvenimui. Būkite šalia, klausykite, kalbėkite, džiaukitės kiekvienu nauju žodeliu.

Jūsų balsas – svarbiausias mokytojas.

Su šiluma,
Logopedė Lina

 

Naudoti mokslo šaltiniai:

• Hart, B., & Risley, T. R. (1995). Meaningful Differences in the Everyday Experience of Young American Children.
• Iverson, J. M. (2010). Developing language in a developing body: the relationship between motor development and language development. Journal of Child Language, 37(2), 229–261.
• Snowling, M. J., & Hulme, C. (2011). Evidence-based interventions for reading and language difficulties: Creating a virtuous circle. British Journal of Educational Psychology, 81(1), 1–23.
• National Institute of Child Health and Human Development (NICHD) Early Child Care Research Network. (2006). Child care effect sizes for the NICHD Study of Early Child Care and Youth Development.